Be Tav?s neb??iau gim?s,
Jei ne tu - neb?t man?s.
Vien d?l to labai d?kingas,
Tau esu, Mamyt, iš ties.
Leisk, mama, Tau rankas šias išbu?iuoti,
Sugrubusias nuo vargo ir darb?,
Leisk, mama, Tau karštai priglust prie skruost?,
Prie laiko p?dsak? giliai grubi?.
Tau nor??iau, Mama aš atverti šird?
Ir gražiausiais žodžiais visk? išsakyti
Kai sunku šioj žem?j vienišai klajot
Ir toliausiai b?ti nuo tav?s mamyt.
Nejaugi tau septyniasdešimt, mama,
Nejaugi tiek jau nuved? takai ?
Kiek kartu aušros aušo, naktys temo
Nejaugi tavo jau žili plaukai.
Mes laim?s palink?sim, kažin kur beb?tum,
Kantryb?s, nuolankumo, meil?s amžinos...
Nei li?tys rudenin?s, nei šiaur?s v?jo g?siai,
Tavo nam? šilumos neblaško niekados.
Mamyte, mama, langus drobule balta uždenkit,
Lai šoks naktis už lango šok? trank?.
Ir leiskit prieš Jus mums nusilenkti,
Ir išbu?iuot kiekvien? raukšl? ranku.
D?kui tau už nemigo naktis,
Už mokym? pažint gyvenim?,
Už meil?s, Džiaugsmo kupinas akis,
Už visk? tau d?koju Mama.
Tau, Mama - mieloji, vienintel?, gražiausioji ir brangiausioji
- d?koju už visk?.
A?i?, kad esi.
Tegul saulut?s spindul?li?
Tau niekad nepristinga.
Te žem?j nepritr?ks g?li?,
Kad b?tum tu laiminga.
Ar glostai vaiko galv?
Nakt? ramia,
Ar nuskriausta, ar džiugesio pilna.
Man primeni vidurvasario žem?,
Kuri brandi, jauna ir amžina.
Juk k?dikio verksmas gražiausia daina,
Juk k?dikio džiaugsmas-mamos dovana
Ir nemigo naktys netenka reikšm?s,
Kai lupos dukrytes tau "mama" šnibžd?s!
Pažvelk, mamyt, pro lang? -
Tyliai žvaigžd?s krenta,
Ir tylumoj - ant gatvi?, ant stog?
V?jelis švelniai glosto Tavo plaukus
Te širdyje Tau b?na lengva
Ir skaidru.
D?kui tau už nemigo naktis,
Už mokym? pažint gyvenim?,
Už meil?s, Džiaugsmo kupinas akis,
Už visk? tau d?koju Mama.
